Vidurdienis… laikas po pietų. Esu vietoje, į kurią atvažiuoti jau ne pirmą kartą kviečia širdis. Kiekvienąkart Čia tu sustoji, pažvelgi į viską iš šono, gauni atsakymus į savo klausimus, nurimsti. Bet svarbiausia, kad su kiekvienu įkvėpimu jauti Jį.
Čia atvažiavusi, paprašiau, kad jis kalbėtų man, o aš mokėčiau suprasti ir išgirsti jo kalbą. Šioje gamtos tyloje tu gali pajausti ir įsiklausyti daugiau, nei savo skubančioje kasdienybėje.
Ėjau į niekur be tikslo, bet buvau visur...traukė link upės. Stabtelėjau įsiklausyti į miško tylos garsus... apsidairiau... aš stoviu toje vietoje kur du mažyčiai upeliai susitinka ir teka vienu mažesniu upeliu į didžiąją upę, kurią matau horizonte. Jie tokie mieli, švelniai čiurlenantys... o didžioji upė ne čiurlena, bet teka, plaukia, neša... aplinkui žalios samanos, čiulbesys, akmenėliai. Taip prasidėjo mano meditacija..
kodėl aš čia ir ką man sako gamta... daug atsakymų skriejo...
Bežiūrėdama į upės horizontą išgirdau keistai malonų garsą... jis artėja...
Aš pasižiūriu kad iš kairės pusės atskrenda dvi gulbės, viena paskui kitą.... tą garsą girdėjau pirmą kartą...
skrendančios gulbės garsas neapsakomas... plasnojantys sparnai susimaišę su vos girdimo klegesio prieskoniais.
Nesuprantu iki šiol kaip aš jas spėjau nufotografuoti... (bet vis pasiteisina kad visada su savimi pasiimu fotoaparatą... net jei ir mintyse sau sakau - „nu tikrai dabar nebus ką fotkinti“....:D)
turbūt buvau apimta skrendančių gulbių garso džaiugsmo... rankos pačios griebė fotiką ir spaudė mygtuką...
Jos nutūpė į upę.. visai netoli... žaliuojantys medžiai ne viską leido pastebėti....
O aš stovėjau lyg sapne.
Nepraėjo nė minutė, atskrido dar dvi gulbės ir nutūpė tiesiai ten kur buvo mano žvilgsnis ... tiesiai priešais tą vietą kur mažyčiai du upeliukai susitinka ir vienu upeliu įteka į upę.
Aplankė mintis, kad niekada nebuvau mačiusi gulbių upėje... matydavau ežeruose.. bet ne upėje.
Aš bandžiau jas fotografuoti... man jos buvo labai gražios, buvau skaičiusi apie gulbės simboliką, tad nusprendžiau eiti arčiau iki upės ir apsidairyti. Jos vis plaukė pasroviui... medžiai jas uždengė.
Priėjusi tiek, kad gerai matyčiau į abi upės puses.. žvilgtelėjusi į gulbių plaukimo pusę pamačiau, kad jų ten ne dvi ir net ne keturios.....
Aš vėl fotografuoju... jos sukinėjosi vienoje vietoje... lyg sukosi ratu... lengvai plūduriavo upėje.
Mintyse galvoju, kodėl jos ten, būtent toje vietoje....
Žmonių niekur nebuvo.
Viduje atėjo jausmas, kad aš noriu jas suskaičiuoti...
Pradžioje buvo sunku skaičiuoti, nes viena dengė kitą ir jos taip kaitaliojosi.. kol pagaliau suskaičiavau jas - 8.
Man tas aštuonetas nesakė nieko... gal net šiek tiek nuliūdau, kad ne 7, nes apie 7 visi daug žinom.... koks tai stebuklingas skaičius... būtų buvęs per daug didelis atsitiktinumas, Dieve.
Bet paskui aš tau dėkojau už aštuonetą :)
Ačiū Tau, kad šneki su manim. Ką norėjai pasakyti, aš vis dar turiu suprasti.
Bet žinau, kad aštuonios šokančios baltos gulbės... tai kažkas daugiau, norintiems suprasti Tavo kalbą, tokioje vietoje, kuri skirta išgirsti ir klausytis Tavęs.
Pasirinkus vieną kelią.. tu įteki kaip mažytis upeliukas į didžiąją upę, kuri tave neša, tu teki pasroviui... tave supa baltos gulbės šokančios šokį... kurį supranta tik jos pačios..aplink ošia pušys su beržais, o vienuoliai gieda šventųjų giesmes.
Keletas ištraukų iš skaičiaus 8 ir baltų gulbių simbolikos..
हंस hamsa
“The hamsa (swan) is the vahana, the mount or vehicle, of the god Brahma. In the Vedas and the Purânas it is a symbol for the Soul. The hamsa is said to be the only creature that is capable of separating milk from water once they have been mixed; symbolically this is the display of great spiritual discrimination. “
"The number 8 in the Bible represents a new beginning, meaning a new order or creation, and man's true 'born again' event when he is resurrected from the dead into eternal life."
"Everything that has a new beginning in the Bible has the number eight associated with it. Eight is the personal number of Jesus."
“The swan is a symbol of purity and transcendence in Vedantic teaching.”
"The hamsa, or the swan, is often identified with the Supreme Spirit, Ultimate Reality or Brahman in Hinduism.[2] The flight of the hamsa symbolizes moksha, the release from the cycle of samsara."
"Arayanna, or heavenly hamsa (swans), are said to live in Manasasaras in the Himalayas.[15] They are mentioned in the Hindu Epic, the Ramayana.[15] Hamsa, the swan, is part of the mythical love story of Nala and Damayanti, where it carries the stories, historical information and messages between the two strangers.[15]"
….
Bet visgi, gal tai buvo tiesiog atsitiktinumas.. arba s a p n a s.
Ai… bent jau prisėdau parašyti dienoraščio.
…. gerai kad spėjau sapne pasiimti fotoaparatą.